- vienabėgis
- vienabė̃gis, -ė adj. (2) DŽ1 1. kuris su vienu bėgiu: Vienabėgiai keliai sp. 2. važiuojantis vienu bėgiu: Vienabėgis vagonas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vienbėgis — vienbė̃gis, ė adj. (2) DŽ1 žr. vienabėgis: 1. Vienbė̃gis kelias PolŽ163. Skiriamas dvibėgis (daugiausia paplitęs) ir vienbėgis geležinkelis LTEIV35. 2. Vienbėgis vežimėlis rš. Vienbėgis vagonėlis rš … Dictionary of the Lithuanian Language